įsitėpimas

įsitėpìmas sm. (2); P → 3 įsitėpti 1: Nėksai jam teip didžiai nevodija, kaip par daug didis svieto įsitėpimas į jo guvumą ir buklumą S.Dauk. Tad ir tas yra įsitėpimu, jog nekurie nuskabymu lapų nor paskubinti brandą vaisių S.Dauk. \ tėpimas; įsitėpimas